- šnopšti
- šnõpšti, -čia, -tė intr. DŽ 1. Kos55, NdŽ, Jnš, Rk, Tr, Ėr, Btrm, Rod, Kpč, Krok, Klvr giliai su balsu kvėpuoti pro nosį (ppr. pailsus miegant): Senis atsigulė prieš saulę ir šnõpštė LKT386(Mrc). Aš, kai miegčiu, tai nė nekrokščiu, nė nešnopščiù Lš. Ko čia šnopštì kaip šimto metų senis Sv. Kap atbėgo visi iš kluono, tai net šnopšdamì blynus kerta Arm. Karvė tep ėda, net šnõpščia Lp. Arkliai net šnopšdamì lekia Lp. Veršis (jautis) tik šnõpščia Dv. Žiūri – jau jo jautis priėdęs, net šnopščia LTR(Vb). Po tokių pietų vieni šnopščia, kiti vaikštinėja TS1900,1. ║ parpti, šnarpšti: Arklys, vilką užjautęs, pastato ausis ir šnõpščia Knv. Briedis labai garsiai šnõpščia Vrn. Arkliai baikščiai šnopštė šnairuodami į storas tilto atramas rš. 2. šnirpšti nosimi, šniurkščioti, šniupsėti: Išsišniurkšk, ką čia šnopštì! Sdk. Ko teip šnopštì nosim? Trk. Jau vienas kitas šnopščia ir traukia nosinę sp. 3. rodyti piktumą, širsti: Ko čia šnopštì kaip gyvatė, tuoj va dantis ištratinsiu! Ob. Kelius metus vienas ant kito šnõpštė, kol susitaikė Anč. Anyta vis kažin ko šnopštė ir, užsukus nosį, širsdama vaikščiojo LTR(Vlk). 4. Drsk godžiai ėsti, šlemšti. ║ menk. godžiai valgyti, ryti: Vienas sau šnopštì ir manę nešauki Sdk. 5. ošti, šniokšti: Šnõpščia [medžiai], kap nelyta Drsk. \ šnopšti; atšnopšti; paršnopšti; prišnopšti; sušnopšti; užšnopšti
Dictionary of the Lithuanian Language.